Kaip kiekvienas galime prisidėti prie vandens užterštumo mažinimo?

 

 

 

Trims ketvirtadaliams žmonijos vandens stoka ar jo kokybė tebėra aktuali problema. Vartojamojo vandens resursų išsaugojimas ir jo kokybės gerinimas kelia didelį rūpestį daugeliui šalių. Daugiausia vandenį teršia pramonė, miestai, žemės ūkis, transportas. Pramonė ir miestai į atvirus vandenis per parą išleidžia apie vieną milijoną kubinių metrų užteršto vandens, o visiškai išvaloma tik 22%.

Ši tema buvo pristatyta  UAB “Trakų vandenys” organizuojamos diskusijos „Kaip kiekvienas galime mažinti vandens užterštumą?“ metu. Diskusija buvo organizuojama pagal projektą Nr. ENI-LLB-1-045 „Trakų ir Lydos rajonų bendradarbiavimas efektyviam gamtos išteklių ir aplinkos apsaugos valdymui“.
Vienas iš žalingiausių teršalų yra nafta ir jos produktai. Suleisti užteršti vandenys į upes, tekėdami gali patys išsivalyti, bet kai į vandenį patenka naftos arba jos produktų, paviršiuje susidaro oro nepraleidžianti plėvelė. Negaudami deguonies užterštą vandenį valantys mikroorganizmai žūsta ir jis jau nebeišvalo.
Pavojingiausios buitinių vandenų priemaišos yra cheminės skalbimo priemonės. Jų nesulaiko net valymo įrengimai. Neatsakingas buitinės chemijos, perteklinis plastiko gaminių naudojimas ir netinkamas atliekų šalinimas yra pagrindinės grėsmės vandens, gamtinės aplinkos ir sveikatos saugumui.
Kuo veiksmingesnė cheminė valymo priemonė, tuo ji gali būti toksiškesnė aplinkai. Buityje naudojami antibakteriniai valikliai nuotekų valymo įrenginiuose naikina teršalus skaidančias bakterijas. Tokiu atveju didžiausia grėsmė kyla vietinius valymo įrenginius eksploatuojantiems gyventojams. Neišvalytos nuotekos patenka į dirvožemį, paviršinius vandens telkinius ar gruntinį vandenį. Dar blogiau jei čia pat yra geriamojo vandens gręžinys, kuriuo gyventojai naudojasi. Tokiu būdu tarša patenka ir į mūsų geriamąjį vandenį.
Ne mažiau vandenį teršia ir žemės ūkyje netikslingai ir neatsargiai naudojamos mineralinės trąšos, pesticidai. Dalį jų lietaus vanduo nuneša į upelius, melioracijos kanalus, ežerus, susidaro vandens telkinių taršos prielaidos. Dalis mineralinių trąšų patenka į grumtinius vandenis, dėl to blogėja kastinių šulinių vanduo. Su žemės ūkio gamyba susieta vandens tarša apima dideles teritorijas, užteršiamos mažos upės, nuo kurių priklauso ir didelių upių švarumas. Vandens tarša pažeidžia ekologinę pusiausvyrą, kenkia žmonių sveikatai. Užterštame vandenyje randama  bakterijų bei virusų.
Plačiai žinomas faktas, jog kiekvienais metais į vandenynus ir jūras patenka apie 8 mln. tonų plastiko atliekų. Plastiko tarša yra opi problema kasdienėje žmogaus veikloje. Daugelis žmonių mikroplastiko suvartoja kiekvieną dieną, dažniausiai net patys to nežinodami. Plastiko dalelės į mūsų kasdienį racioną pagrinde patenka per mitybos grandinę.
Plastikai gaminami iš naftos produktų, į juos dedama įvairių priemaišų, pavojingų cheminių medžiagų. Dėl mikroplastiko poveikio gyvuose organizmuose atsiranda vidiniai įbrėžimai, sutrinka gyvybinės funkcijos. Žmogui gali pasireikšti kvėpavimo, virškinimo, reprodukcinės sistemos sutrikimų, išsivystyti vėžys.

Šį straipsnį iš dalies finansavo Europos Sąjunga.
Už jo turinį atsako tik UAB „Trakų vandenys“ ir jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma,
kad straipsnis atspindi Europos Sąjungos poziciją.

I virsu ^